Algimantas Bučys: kūrybinis saitas su pasauliu

IV. Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė

Pernai (2016 m.) be iškilmių ir triukšmo buvo vienur kitur prisimintas solidus 700-metinis jubiliejus – karaliaus Gedimino įžengimas į Lietuvos karalystės sostą 1316 metais.

Ta proga suspėjau paskelbti dviejose interneto svetainėse (Slaptai.lt ir Alkas.lt) kelias ištraukas iš savo naujos, spaudai paruoštos  knygos.

„Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de jure ir de facto Viduramžių Europoje. Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istoriografijos analizė“.

Knyga skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100- mečiui pagerbti ir tikiuosi, kad pasiseks ją laiku išleisti, nepaisant visokiausių oficialių ir neoficialių stabdžių ir trukdžių.

Bet  ne apie tai šį kartą.

Esu laimingas, kad internete paskelbtos ištraukos (iš knygos VI dalies) susilaukė nemenko internautų dėmesio – Alko svetainės Skaitinių skyriuje ištrauka komentavo virš 100 skaitytojų. Vieni gyrė, kiti peikė, bet visiems lieku dėkingas už neabejingumą Lietuvos karalių „bylai“. Jaučiuosi šiek tiek kaltas, kad Alko skaitytojams teko daryti savo išvadas iš knygos fragmento, o ne visumos. Taigi noriu pateikti savo svetainėje kitą ištrauką (iš knygos II dalies) apie karaliaus Gedimino titulus XIV a. dokumentuose bei kronikose.

Tikiuosi tai padės susidaryti tvirtesnę nuomonę apie karaliaus Gedimino statusą XIV šimtmetyje, nors neabejoju, kad skeptikų buvo ir bus nepaisant jokių argumentų ir dokumentų.

Čia turiu savo gražią patirtį. Prieš keletą metų daviau interviu vienam laikraščiui apie XIII amžiaus lietuvius šventuosius krikščionis Charitiną Lietuvaitę († 1281) ir Daumantą Timotiejų(† 1299), kuriuos mėginau prikelti iš visiškos užmaršties savo knygoje „Seniausios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija“ (2012). Tuokart turėjau progos padejuoti, kad Lietuvoje pirmieji lietuvių krikščionys šventieji niekam nerūpi, nors buvau susitikęs tuo reikalu ir su katalikų, ir su pravoslavų gana aukštais dvasininkais, mėginau klausi , ar negalima būtų kaip nors pagerbti mūsų pirmųjų XIII šimtmečio krikščionių šventųjų bažnytinių apeigų metu atitinkamomis  dienomis, kaip dera ir daroma visame pasaulyje.

Kaip reagavo katalikų ir pravoslavų dvasininkai – atskira istorija. Tačiau minėtas interviu su mano spalvota nuotrauka rusiškame Lietuvos laikraštyje susilaukė internetinio komentaro, kuris mane tiesiog sužavėjo savo geležine  logika. „Pažiūrėkit į nuotrauką, – rašė komentatorius . – Argi su tokiu snukiu galima parašyti ką nors gero?“ ( Razve s takoj mordoj možno napisatj što nibutj chorošeje?).

Tai klasika – laukiu, kas ją perspjaus.

O žemiau pateikiu interneto sakytojų dėmesiui minėtus knygos skyrius apie karalių Gediminą ir Gediminaičių dinastiją.

II dalis. Lietuvių valdovų titulai lotyniškuose ir vokiškuose XIV a. šaltiniuose

II dalis A.  Lietuvių valdovų titulai lotyniškuose ir vokiškuose XIV a. šaltiniuose Gedimino epochos dokumentika ir naratyviniai pasakojimai kol kas, atrodo, nuodugniausiai parengti ir paskelbti. Netgi ne vieną kartą. Pirmiausia buvo išleistas (1966 m.) Gedimino laiškų dvikalbis ( lotynų ir… Skaityti toliau →

VI dalis. Gediminaičių dinastijos Lietuvos karaliai lietuvių ir svetimšalių dokumentikoje (XIV a.)

VI dalis  Gediminaičių dinastijos Lietuvos karaliai lietuvių ir svetimšalių dokumentikoje (XIV a.) Gediminaičių dinastija – viena žymiausių pasaulio tautų istorijoje ir kiekviena tauta, patyrusi Gediminaičių kraujo palikuonių įtaką ir vaidmenį savo istorijoje mėgsta atsiriekti sau artimiausią Gediminaičių dinastijos galybės ir šlovės… Skaityti toliau →



Turinys

  • 1000 ir 1 kontaktas
  • I. Pasakos apie tuos, su kuo bendrauta, gerta ir kurta
  • II. Melo pasakos apie Lietuvą ir lietuvius
  • III. Padavimai apie tūkstantmetes lietuvių tikybos šaknis
  • IV. Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė
  • V. Padavimai apie seniausiąją lietuvių literatūrą
  • VI. Trumpos pasakos apie lietuviško žodžio milžinus
  • VII. Padavimai apie pirmuosius lietuvius krikščionių šventuosius
  • VIII. Išmintingų žmonių padavimai apie A.A.Bučio knygas
  • IX. Proza ir poezija

© 2023 Algimantas Bučys: kūrybinis saitas su pasauliu. Autoriaus teisės saugomos.